Lietuviškas marketingas

lietuviskas-marketingas-3

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Septynerius metus teko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Būtų galima parašyti atskirą straipsnį apie tai. Gyvenimas ten turėjo savo pliusų ir minusų. Kita kultūra, kita kalba. Sudėtinga buvo priprasti prie to, kad kairė – pagrindinė kelio pusė, o automobilio vairas dešinėje. Netgi pereinant gatvę pasižiūrėti pirma reikėdavo į priešingą pusę nei Lietuvoje. Daugelis kasdieninio gyvenimo dalykų, ten truputėlį skiriasi. Pavyzdžiui, Lietuvoje elektros jungiklis yra įjungtas, kai jis spaudžiamas žemyn. Anglijoje priešingai. Adaptacija truko apie pusę metų. Bet šiandien ne apie tai. Plačiau norėčiau pakalbėti apie marketinginius skirtumus tarp Lietuvos ir Anglijos įmonių teikiančių mums kasdienes paslaugas. Gal esmė ne tiek konkrečiai Anglijoje, kiek skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos. Gyvendamas ten ir naudodamasis įvairiausių kompanijų paslaugomis pripratau prie aiškių „žaidimo“ taisyklių ir susidūriau su problemomis, kurių, mano nuomone, neturėtų būti, Lietuvoje. Taigi, apie viską nuo pradžių. Konkreti problema apie kurią noriu papasakoti – interneto tiekėjai Lietuvoje.

Pasikeitus aplinkybėms, teko persikelti į naują butą ir, žinoma, pirmiausia sugalvojau įsivesti internetą. Čia ir prasidėjo visos mano bėdos. Pasirodo, viskas nėra taip paprasta, kaip aš norėčiau. Paskambinęs keliems interneto tiekėjams, sužinojau, kad daugiabutyje, kuriame gyvenu, jie neturi taip vadinamo įvado (tai tokia metalinė dėžė rūsyje, ant kurios užrašytas kompanijos pavadinimas). Pasidomėjus, nuo ko priklauso ar tam tikros kompanijos įvadas yra name ar ne, man buvo paaiškinta, kad visi namai yra valdomi bendrijų ir bendrija sprendžia, kuri kompanija gali įsivesti įvadą konkrečiame name, o kuri ne. Nekalbėsiu šiandien apie korupcines galimybes atsiveriančias namų bendrijoms. Didžiausios problemos dar tik priešakyje. Atsižvelgiant į tai, kad name, kaip išsiaiškinau, yra tik trys operatoriai, buvau priverstas rinktis iš to kas yra. Taigi, Nr. vienas – „Lietuvos telekomas“. Beje, spėju, kad „Lietuvos telekomas“ turi įvadą kiekviename daugiabučiame name ir tikrai neklausė leidimo nei vienos bendrijos, nes visi įvadai buvo padaryti dar tarybiniais – visuotinės telefonifikacijos laikais. Studijuojant „TEO“ pasiūlymą, labiausiai užkliuvo „prievartinis „TEO“ marketingas“ – sutartis pasirašoma dviems metams ir dar yra privaloma įsivesti telefono liniją. Man nereikalinga telefono linija, man reikia interneto! Dviejų metų sutartis – ilgas įsipareigojimas. Už lango krizė, kainos krinta ir kris, bet „Lietuvos telekomas“ nori užsitikrinti, kad aš mokėsiu po keturiasdešimt penkis litus kas mėnesį vienerius metus, nes antriems metams akcijos kaina nebebus taikoma ir man teks pakloti visus devyniasdešimt litų kas mėnesį. Išeina, kad buvimas lojaliu klientu net du metus „įpareigoja“ antrus metus mokėti dvigubai. Beje, tai man primena ir „Bitės“ variantą. Prieš pusę metų domėjausi „Bitėje“ dėl mobilaus interneto. Patraukliausio plano mėnesinis mokestis buvo apie devyniasdešimt litų. Ir kaip jau nuspėjate sutartis netrumpesnė, kaip du metai. Į mano argumentus, kad kainos turėtų artimiausią pusmetį kristi, niekas nekreipė dėmesio. Skaitytojui priminsiu, kad tada žodis „Krizė“ buvo kažkas egzotiško, vykstančio ten, vakaruose. Sutarties nepasirašiau, nes nenorėjau „prisirišti“ dvejiems metams. Po mėnesio to paties plano kaina sumažėjo iki septyniasdešimt penkių litų.

Toliau apie interneto tiekėjų pasiūlymus. Kitas mano galimas pasirinkimas konkrečiame name – kompanija „INIT“. Kompanijos marketingo strategai nusprendė, jog aštuoni planai tai yra tas tikrasis kelias, kuris turėtų įtikti visoms vartotojų grupėms. Siūlo jie ten ir „eko vieną“, „du“, „trys“, „plius“ ir t.t. Beje, „Init“ yra dar ir kabelinės TV tiekėjas, todėl internetas tiekiamas kabeliu. Reiškia bus reikalingas modemas, kurio įsigijimo našta perkelta ant vartotojų pečių – aš turiu susimokėti dar ir už modemą. Klausimas kyla kodėl? Vakaruose tai tikrai nebūtų mano problema, viskas įskaičiuota į plano kainą. Lietuvoje priešingai – bet kokia paslauga apaugusi papildomais mokesčiais ir paslaugoms. Už tai, kad man pajungs internetą aš susimokėsiu šešiasdešimt litų ir dar būsiu priverstas įsigyti modemą, tada mokėsiu mėnesinį mokestį ir t.t.
Beje, kalbant apie planų kiekį, esu „priverstas“ pagirti „TEO“ – tik trys planai. Primena Vakarus. Vakaruose teko naudotis ir mobiliu internetu, ir laidiniu internetu. Visi tiekėjai turi labai paprastus ir aiškius savo pasiūlymų planus. Daugiausia Jums siūlomi trys – keturi planai. Aiškios kainos, aiškios sąlygos. Lietuvoje panašu, kad komplikuojant sąlygas ir klaidinant vartotoją, tikimasi, kad vartotojas pasiklydęs tarp tų ilgų planų ir sąrašų, vis dėlto, pavargęs pasirinks kažkurią iš kompanijų, tiesiog atsitiktinai. Nesistebėčiau tokia praktika jei konkurencija būtų minimali. O reikia tiek nedaug: trijų – keturių planų, aiškių prijungimo ir atjungimo sąlygų, ir, jeigu tai įmanoma, jokių papildomų sąlygų. Ir dar, jeigu norite vartotoją „priversti“ būti Jūsų klientu ar abonentu net du metus, pasiūlykite jam išskirtinę kainą, o ne darykite tai savaime suprantamu ir priverstiniu planu už dvigubą kainą sekančiais metais.

Štai ir sėdžiu aš be interneto. Noriu per mėnesį šiai paslaugai skirti penkiasdešimt litų, bet neturiu kur. Lauksiu kol atsiras operatorius, kuris pasiūlys aiškius planus, neprašys užsimokėti už modemą, anteną, orą, papildomą kabelio metrą ir kitas priverstines privilegijas. Vieną dieną, vieną dieną, tikrai žinau, kad turėsiu internetą namuose ir galėsiu pasitikrinti paštą.



10 Comments

  1. pow wrote:

    o skynet’o nėra? ten irgi plėšia už antrus metus dvigubai, bet už pirmus sako, kad nuolaida 50% 😀 bent jau taip buvo anksčiau, dabar gerai nežinau. O šiaip, nebandėt kreiptis į bendriją ir sakyt, kad noriu interneto, nestabdykit.

  2. ramasp wrote:

    Nelabai supratau kuo skiriasi Lietuvos telekomas nuo TEO, bet nesvarbu 🙂
    O su pasirinkimu tau tikrai nenuskilo, bent pas mus mieste siuloma bent po pora kabeliniu interneto tiekeju name ir kainos tikrai nesikandzioja 🙂

  3. jonas wrote:

    Kol lietuviai bus “avių” vartotojų banda. To greitai nebus…

  4. Algirdas wrote:

    O tai trečias tiekėjas kas toks? Gal reikia naudoto modemo tinkančio initui?

  5. jurkis wrote:

    Šiaip tai TEO leidžia ir be terminuotos sutarties užsisakyti internetą. Jei sutinki pats nusipirkti iš jų (arba iš parduotuvės) modema už kelis šimtus. Su 2 metų sutartimmi tau modemas pigiau arba už dyką gautusi.
    Nors ta papildoma telefono linija – čia tai sutinku, totali nesąmonė.
    Beje, nesutinku, kad užsienyje esant viskam įskaičiuotam į paslaugos kainą – geriau. Čia vėl, kaip su TEO – gali pirkti iš jų internetą, bet modemą nusipirk pats ir pigiau nei TEO siūlo.

  6. Vytautas wrote:

    nepatinka – emigruok

  7. eiyou wrote:

    yra dar viena išeitis, kadangi pats pasikaustęs tiek techniniuose reikaluose apie interneto įvedimą, tiek būdamas marketingo guru gali sukurti savo kompaniją ir tiekti kitiems internetą idealiomis sąlygomis taip kaip vyksta Anglijoje ;). O jei rimtai tai kiek domėjausi tai pirmas dalykas kad beveik visi operatoriai turi tokius planus kad nereikia prisirišti dviems metams bet tada susimoki už įvedimą, jei tu tieki prekes taip pat nori apsisaugoti kad investavus ne tiek jau mažai į įrangą klientas po poros mėn dingsta o įranga dulka. O dėl planų kiekio tai jei būtų visi žmonės idealiai vienodi tai ir sąlygos būtų vienodos dabar vieniems patinka rinktis tai renkasi iš daug, kitiems patinka kai už juos nusprendžia tai renkasi iš to kas yra 🙂

  8. RascalLT wrote:

    Tai jei tavo “noras vartoti” internetą dar neišaugo tiek, kad negali sau leisti susimokėti 100 litų – tuomet juk gerai, kad ir neturi. Internetas namuose gali tapti žalingu įpročiu.

    Jei viskas remiasi tik į elektroninį paštą, tai pas Omni jį gali tikrintis už 3-12Lt/mėn, srautas neskaičiuojamas… 🙂

  9. Vaidas wrote:

    Mano nuomone, yra keletas tokios problemos priežasčių.

    Pirmoji – daugelyje sektorių yra tiesiog per maža konkurencija. Daug kas net negalvoja plėsti savo rinkos dalies, bijodami mažinti savo pelną…

    Antroji – lietuviai yra per daug pakantūs blogam aptarnavimui. Jei juos apgavo, ar blogai aptarnavo, labai greitai viskas pamirštama. Tik negailestingas netinkamo aptarnavimo paslaugų atsisakymas gali išspręsti šitą problemą.

    Pagyrimas straipsnio autoriui – jei negali gauti to ko nori, geriau pakentėti. O verslininkas, kuris tikrai norės ir sugebės išpildyti kliento norus, netruks ateiti…

  10. Vaidas wrote:

    Įdomiai. Matyt man pasisekė, nes pasirašiau neterminuotą sutartį (aišku jokių akcijų, nuolaidų už tai nepritaikė), “pirkti” reikėjo tiktai ~5m UTP kabelio (na, galėjo tokį kiekį ir dovanoti, bet čia jau nebėda), planai gana aiškūs. Tiesa, įvedimas kainavo 50Lt, bet sakyčiau normalu, nes kitas kas dieną įsivedinėt užsimanys.
    O dėl tavęs vieno į namą tikriausiai niekas neves atskiro kabelio. Na, bet jei norėtai, atvestų. aišku tai kainuotų.