Kodėl kilo ekonominė krizė JAV?

negyvenama-sala

Autorius:  Kalašnikovo Tiesa

Šaltinis: delfi.lt komentarai

Kai kainą užkeli kelis kartus, tai ji tada gali labai greitai kristi, sukeldama skaudžius padarinius…  Štai iliustracija apie tai kaip atsirado didelės  NT kainos JAV, o paskui nusirito žemėn, palikdamos visus gilioje krizėje…
“Skrido trys draugai per Atlantą.  Aferistas statybininkas, Finansistas
bankininkas ir jūs , Taupusis suvalkietis. Gerokai išgėrę samanės išlaužėm
tualeto duris ir neapsikentę pilotai išmetė mus į vandenyną kažkur
Polinezijoj. Išropojom į mažytę salelę ir nusprendėm įkurti trise naują
valstybę – Jungtines Alkoholikų Valstijas.(JAV).

Aišku, kai mus išmetė laiko pasiimti bagažą neturėjom. Viskas ką turėjom buvo kišenėse, na dar durys nuo tualeto, kurias apdairiai pasiėmė Taupusis suvalkietis. Taigi, kad jo piniginėj buvo $100. Tokiu būdu mūsų JAV valstybė turėjo nefinansinį aktyvą-duris ir finansinį aktyvą $100,  jie irgi pinigų masė. Kadangi daugiau nieko neturėjom tai valstybės materialiniai aktyvai – durys, padengtos pinigine $100 mase. T.y. mūsų durys kainuoja $100.

Išsiblaivę nusprendėm kažkaip kurtis. Pirmas susigaudė Finansistas. Jis paskelbė, kad kuria banką ir mokės 3% palūkanų. Paima $100, užrašo į grafą Aktyvai-depozitas. Bet aš irgi ne iš kelmo spirtas, neveltui studijavau įvairias aferas ir žinau, kaip iš Jūsų atimti ir duris ir $100. Aš Jums Taupiajam siūlau už Jūsų $100 prieaugį 5%. Išplėšiu lapelį ir rašau Obligacija už 5% metinių
palūkanų. Jūs jaučiat, kad fortūna Jūsų pusėj, paimat iš susierzinančio Finansisto ir atiduodat man. Aš imu Jūsų $100 ir atsidarau depozitinę sąskaitą už 3 % vėl pralinksmėjusio Finansininko banke. Čia galėjom viską baigti ir užsiimti reikalais-palmę pakratyti ar austrių pasigaudyti. Duona, taip sakant vot, kasdienine pasirūpinti. Bet Jūs juk žinot, kad aš finansų genijus, ne man paprasti žemiški kokosai ir austrės.

Truputėlį pasivaikščiojęs po salą – kiek tos salos 100 m skersai, 150 m
išilgai – prieinu prie Taupiojo suvalkiečio ir siūlau užsidirbti dar pinigų be
pastangų. Pasiimti iš banko paskolą už 4% ir pirkti iš manęs obligaciją už
5%. Ir tuoj pat išrašau antrą obligaciją. Daug negalvojęs Jūs užstatot
pirmą mano obligaciją ir gautus $100 atiduodat man. Už antrą obligaciją. Aš
$100 vėl dedu bankan. Dabar jūs turit obligacijų už $200, o aš turiu $ 200 banko depozite. Finansistas džiūgauja-verslas klesti. Manot, kad tuo
viskas ir baigės? Nepataikėt, brangieji, aš rašau trečią ir N-tąją obligaciją.

Vakarop baigias mano bloknoto lapeliai ir dabar Jūs turit obligacijų už $5000, o aš turiu $5000 depozitinę sąskaitą banke. Dabar jaučiu, kad laikas iš Jūsų atimti duris. Aš siūlau už jas $100. Jūs, aišku, ožiuojatės, juk durys tik vienos ir užsiprašot už jas $1000. Na tūkstantis tai tūkstantis, juk aš depozite turiu $5000. Ir ant paskutinio lapelio rašau pavedimą, kad Finansistas $1000 pervestų Jums Taupiajam ir pasiimu Jūsų duris.

Jeigu mūsų buhalterinius dokumentus atiduotume tikrosios JAV buhalteriui, baigusiam Harvardą, tai jis nustatytų, kad
mūsų JAV turi materialinių vertybių už $1000 ir finansinių aktyvų
(obligacijų ir depozitų už $10000), tai yra mūsų aktyvai per dieną išaugo
110 kartų. O Vytautas Vosylius iš Bezduvos gatvės pasakytų, kad mes, trys
debilai, kaip turėjom $100 ir duris taip jas ir tebeturim ir tik visiški
debilai gali visą dieną plėšyt lapelius vietoj to, kad pakratytų palmę ir
pasirinktų kokosų. Kuris iš jų teisus spręsti jums. Toks yra nekilnojamo
turto kainų formavimo mechanizmas tiek JAV, tiek ir Lietuvoj… “



One Comment

  1. eiyou wrote:

    šiaip ir šaltinį galim nurodyti iš kur istorija paimta 😉