Ar įmanoma iš kūno kalbos atpažinti šiuolaikinį melagį?

Šaltinis: success.lt

Tradiciškai manoma, kad meluojantys žmonės dažniau liečia veidą, vengia akių kontakto, demonstruoja kitus nepasitikėjimą liudijančius ženklus. Tačiau naujausi tyrimai nustatė, kad yra ne visai taip. Greičiau priešingai.

Italų ir britų mokslininkai nustatė, kad meluodami žmonės linkę mažiau judėti, nes jie visi žino, kad kūno kalba gali juos išduoti. Mokslininkai stebėjo 130 savanorių, kurių buvo prašoma pateikti teisingą ar neteisingą informaciją, teigiama portale „news.bbc.co.uk“.

Tyrimo metu nustatyta, kad melagiai nosį liečia 20 procentų rečiau nei nemelagiai. Mokslinio darbo rezultatai skelbiami žurnale „Journal of Nonverbal Behaviour“.

Psichologijos mokslų daktarė Samantha Mann, buvusi tyrimo bendraautore, sakė, kad visuomenėje vyrauja nuomonė, kad meluojantys žmonės kasosi nosis arba žaidžia su savo plaukais. Yra žinoma, kad šie judesiai padeda nusiraminti žmogui, besijaučiančiam pažeidžiamu.

Psichologės teigimu, melagiai nepasidavė poreikiui tokiu būdu nusiraminti ir labai stengėsi išlikti tvirti. Jie pašnekovui į akis žiūrėjo taip pat dažnai, kaip ir tiesą sakiusieji. „Žmonės tikisi, kad melagiai bus nervingi ir neramūs, kad bus nenuoramos, bet mūsų tyrimas įrodė, kad taip nėra. Meluojantiems žmonėms tenka daugiau galvoti, o kai galvojame, tai norime būti ramesni, mažiau judėti, nes judant sunkiau susikaupti. Kai tik sužinome, kad meluojame, iš karto susirūpiname savo elgesiu. Dauguma žmonių apskritai būna linkę nejudėti kai meluoja“, – sakė mokslininkė.

Portsmuto universiteto (D.Britanija) ir Bergamo universiteto (Italija) mokslininkai taip pat ieškojo tirtų savanorių septynių kategorijų rankų judesių skirtumų. Nustatyta, kad melagiai linkę kuo labiausiai stengtis neatrodyti kaip melagiai, ypač tuomet, kai jų paklausiama, ar jie sako tiesą.
Tie kurie buvo labai įtariami meluojant, naudojo specifinius rankų judesius, kurie įtarimą dar labiau sustiprino. Metaforinių gestų panaudojimas – rankos dėjimas prie krūtinės siekiant parodyti meilę ar rankų išskėtimas norint parodyti dydį – užfiksuoti 25 procentų dažniau tada, kai žmonės meluoja. Kalbos ritmo ypatybės – pavyzdžiui, tam tikrų teiginių išryškinimas juos kartojant – melagių taip pat naudojamos dažniau. Bet tokie judesiai, kuriuos kūno kalbos ekspertai vadina save raminančiais (plaukų glostymasis, nosies ar kitų kūno dalių lietimas) melagių tarpe pasitaikydavo rečiau.

Psichologas daktaras Peteris Bullis, tyręs ryšį tarp melo ir kūno kalbos, sakė, kad visuomenėje vyrauja neteisinga nuomonė, kad kai kas nors liečia savo nosį, tai jis tikriausiai meluoja. P.Bullis sakė: „Meluojant Pinokio nosis nedygsta. Jei tam tikru būdu liečiate savo nosį, tai negalima sakyti, kad meluojate. Ir jei melavimą galima būtų atskirti pagal tokius judesius, tai žmonės jų atsisakytų“. Jo teigimu, reikalinga kur kas akylesnė analizė to, ką tiriamasis sako tuomet, kai atlieka tam tikrus judesius.