Vidinė motyvacija

stipri-motyvacija

Geram pardavimo vadybininkui, labiau nei kurios kitos profesijos atstovui, reikalinga individuali iniciatyva ir gebėjimas save motyvuoti. Išgirdus žodį “motyvuoti”, daugelio žmonių akys apsiblausia, nes jie pasiruošia išklausyti lekciją apie tai, kaip svarbu ryte laiku atvykti į darbą. STOP aš kalbu ne apie tai! Aš kalbu apie vidinę motyvaciją.

Kalbėdamas apie motyvaciją, turiu omenyje atsakomybę veikti savo aplinką taip, kad gautum kuo daugiau pelno iš pardavimo. Būtent! Tu pats esi savo likimo kalvis…

Pardavimo profesijos grožis tame, kad savo likimą valdai pats. Ne kas kitas, o tu pats šneki su klientais, pristatai savo prekę, sudarai sandorius. Tik tu pats leidi išoriniam pasauliui apspręsti tavo kaip pardavėjo sėkmę…

Noriu papasakoti Jums vieną šiek tiek komišką istoriją apie mano buvusį klasioką, dirbantį pardavimų srityje. Mes ilgai nesimatėme, bet praėjusią vasarą atsitiktinai susitikome… Buvo pats vidurvasaris.

Jis guodėsi, – “Rugpjūtyje sunkiai sekasi pardavinėti. Ateis ruduo ir reikalai pagerės”.

Tokios kalbos girdimos gana dažnai. Paprastai, stengiuosi reaguoti diplomatiškai – juk tikrai yra daug sezoninių darbų (nors to negalima pasakyti apie jo sritį). Bet tąkart neišlaikiau.

“Tikrai.”, – sutikau aš. “Rugpjūčio mėnesį visi atostogauja. Koks gi pardavimas rugpjūtyje, ar ne? Bet, žinai, daug vadovų atostogas atideda rugsėjui. Dievas žino, kur gali važiuoti rugsėjo mėnesį… Faktas – biuruose jų nebūna. Taigi rugsėjo mėnesį pardavimas visiškai neįmanomas. Po to ateina spalis. Dievaži, nekenčiu spalio, o kaip jūs? Visi tik ir galvoja apie futbolą ir pasaulio čempionatą. Pardavimui spalio mėnuo visai netinka. Po to – lapkritis. Visi biurai užsidaro Mirusiųjų dienos šventėms, ir tada ateina pats ilgiausias savaitgalis. Lapkritį gali nurašyti iš karto. Žiūrėk, ne už kalnų ir linksmosios Kalėdos ir Nauji metai! Biuruose kaip iššluota – visi perka dovanas – nors nusišauk. Neabejotinai, gruodžio mėnesį nieko neišeis. Sausyje dauguma patraukia į Austrijos kalnus slidinėti ar dar kur, taigi sausio mėnesį apie kokį nors pardavimą negali net kalbos būti. Vasaris, nelemtasis, ir taip trumpas, o dar tie trys savaitgaliai… Kovas. Oras pasibaisėtinas… Ir kas panorės eiti į dalykinį susitikimą tokiu oru. Balandis. Darbiniai reikalai nerūpi niekam – visi tik ir žiūri, kaip ištrūkti į gamtą, išnaudoti gerą orą, kurio laukta ištisus mėnesius. Tas pats ir gegužę. Birželio mėnesį – viskas tvarkoj – gali patekti į biurą, tačiau išgirsi, – “Palauk iki ketvirčio pabaigos, tada ir pažiūrėsime”. Tiesą sakant, nepasakyčiau, kad birželis man labai patiktų.

“O liepa – tai visai kas kita. Matyt reikia palaukti metus, kol galėsime užsidirbti, kaip manai?”.
Taip negatyviai galvojant ir pasiteisinant, kaip pavyzdžiui “rugpjūtyje sunkiai sekasi pardavinėti”, įvykiai paliekami savieigai. Pozityvus galvojimas, toks, kaip “šiandien – puiki diena pardavimui!”, pastato tave ten, kur tu turi būti – į įvykių valdytojo vietą. Geras mėnuo ar prastas mėnuo, rugpjūtis ar ne rugpjūtis, privalai savo darbą dirbti. Kieno čia darbas – tavo ar rugpjūčio?

Iniciatyva, atkaklumas, užsidegimas, motyvacija – vadink kaip nori – yra svarbiausia. Tai vidinis balsas, kuris sako, kad gali ir privalai dirbti, ir dirbti geriau, nei vidutiniškai. Kad neturi taikstytis su dabartine situacija, net jei taip elgiasi visi. Trumpiau sakant, už savo sėkmę atsakai tu pats.